Aš tikiu, kad Rumunijai ir Lietuvai reikia meilės, o ne išdidumo. Padedant meilei, šių šalių traumuotos sielos nurimtų, o gal net išgytų ir nedvejodamos atsivertų pasaulio horizontui bei įvairovei.

Norėčiau lietuviams parodyti Rumunijos kalnus, o rumunams – Lietuvos žalius laukus, kur oras kvepia tarsi tėvynėje. Norėčiau, kad rumunai mėgautųsi lietuviška ramybe, o lietuviai galėtų sušilti nuo rumunų širdžių skleidžiamos šilumos.

Alina, Rumunė